vienaplaukis

vienaplaũkis, -ė adj. (2) K.Būg(Ds), NdŽ, KŽ, vienãplaukis (1) Š, Rtr, BŽ288, J.Jabl (Ln), K.Būg(Gmž), Vrn, Mrc, Dg, Rdš, Aln, Ant, víenaplaukis (1) Dv žr. vienplaukis 1: Vienaplaũkės į darbus neidavo, visada su skarytėm Sk. Kur bėgsi vienãplaukė, skarelę apsirišk Vžns. Atvažiavau nusvilkus paltą, vienãplaukė PnmR. Vienãplaukė ana išpuolė oran Tr. Vienãplaukis išejo tokian šalty Švnč. Nedera šitokiai bobai vienãplaukei eit Lkm. Visi víenaplaukiai eina, seniau ne DrskŽ. Bėgom žiemą per kiemą basos, vienãplaukės DrskŽ. Vienãplaukei nemožna būt, kai graudžia Klt. Vienãplaukė buvau, tai bitės visą sukapojo Gdr. Vienãplaukį sapnavau [vyrą], jau jam negerai kas Klt. Sėdi vienãplaukis an atšlaimo JnšM. Tavo abi seseres vienãplaukės, tu viena apsrišus [galvą] Žl.